Kas sukelia psichologines ligas ir kokias problemas jos lemia?

 

Psichologinės ligos yra sudėtingi sutrikimai, atsirandantys dėl įvairių biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Daugelis žmonių vis dar mano, kad psichikos sveikatos problemos kyla tik dėl asmeninių silpnybių ar prastos valios, tačiau moksliniai tyrimai įrodo, kad jos dažnai turi gilesnes priežastis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali sukelti psichikos sutrikimus ir kokios yra dažniausiai pasitaikančios psichologinės problemos.

 

Kas sukelia psichologines ligas?

Psichikos sutrikimų atsiradimą lemia daugybė veiksnių, kurie dažnai sąveikauja tarpusavyje.

1. Genetiniai ir biologiniai veiksniai

Kai kurios psichologinės ligos yra paveldimos. Jeigu šeimoje buvo atvejų, kai artimieji sirgo depresija, šizofrenija ar nerimo sutrikimais, tikimybė susirgti padidėja. Taip pat reikšmingą vaidmenį atlieka smegenų chemija – neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, pusiausvyros sutrikimai gali prisidėti prie depresijos, nerimo ar bipolinio sutrikimo atsiradimo.

2. Stresas ir trauminės patirtys

Vaikystėje patirtas smurtas, nepriežiūra, artimųjų netektis ar kiti stiprūs emociniai sukrėtimai gali padidinti riziką ateityje susidurti su psichologinėmis problemomis. Net ir suaugus, didelis ilgalaikis stresas, perdegimas nuo darbų kiekio ar asmeniniai santykių sunkumai, gali išprovokuoti nerimo, depresijos ar kitus sutrikimus.

3. Aplinkos poveikis

Socialinė izoliacija, finansiniai sunkumai, nesaugios gyvenimo sąlygos ar patirtas diskriminavimas taip pat gali turėti didelę įtaką psichikos sveikatai. Žmonės, gyvenantys nuolatiniame nesaugume ar patiriantys spaudimą, dažniau susiduria su emociniais sunkumais.

4. Fizinė sveikata ir gyvenimo būdas

Lėtinės ligos, tokios kaip širdies problemos ar hormoniniai sutrikimai, gali turėti įtakos psichikos sveikatai. Be to, miego trūkumas, prasta mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais gali išprovokuoti psichologinius sutrikimus arba dar labiau pabloginti esamą būklę.

5. Neurologiniai veiksniai

Smegenų sužalojimai ar struktūriniai pokyčiai gali lemti psichikos sutrikimų atsiradimą. Pavyzdžiui, žmonės, patyrę smegenų traumą, gali susidurti su nuotaikos svyravimais, emocijų reguliavimo problemomis ar net depresija.

Dažniausiai pasitaikančios psichologinės ligos

Psichikos sutrikimų yra daug, tačiau kai kurios ligos pasitaiko dažniau nei kitos.

1. Depresija

Tai viena dažniausių psichologinių ligų, pasireiškianti ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, sumažėjusiu susidomėjimu veiklomis ir net fiziniais simptomais, tokiais kaip miego ar apetito pokyčiai. Negydoma depresija gali sukelti rimtų pasekmių, todėl labai svarbu kreiptis pagalbos į specialistus kuo anksčiau.

2. Nerimo sutrikimai

Šiai kategorijai priklauso bendrai nerimo sutrikimas, panikos priepuoliai, socialinė fobija ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia nuolatiniu nerimu, įtampa, baimėmis ir net fiziniais simptomais, tokiais kaip širdies plakimas ar kvėpavimo sutrikimai.

3. Bipolinis sutrikimas

Šis sutrikimas pasireiškia staigiais nuotaikos svyravimais – nuo didelio energingumo ir euforijos (manijos) iki gilios depresijos epizodų. Bipolinis sutrikimas gali apsunkinti kasdienį gyvenimą, darbą ir santykius.

4. Šizofrenija ir kiti psichoziniai sutrikimai

Šizofrenija yra rimtas psichikos sutrikimas, pasireiškiantis haliucinacijomis, kliedesiais ir sutrikusiu mąstymu. Ši liga reikalauja ilgalaikio gydymo ir dažnai veikia žmogaus gebėjimą bendrauti su aplinkiniais bei atlikti kasdienes veiklas.

5. Emocinis perdegimas

Nors tai nėra liga, emocinis perdegimas tampa vis dažnesne problema šiuolaikinėje visuomenėje. Jis pasireiškia visišku išsekimu, motyvacijos praradimu, cinizmu ir nuolatiniu streso pojūčiu. Ilgalaikis perdegimas gali peraugti į depresiją ar nerimo sutrikimus.

6. Valgymo sutrikimai

Anoreksija, bulimija ir persivalgymo sutrikimai yra rimtos psichologinės problemos, dažnai susijusios su žemu savęs vertinimu ir iškreiptu kūno įvaizdžiu. Jie gali turėti pavojingų pasekmių fizinei sveikatai.

7. Potrauminio streso sutrikimas

Šis sutrikimas atsiranda po sunkių trauminių išgyvenimų, tokių kaip karo veiksmai, smurtas ar avarijos. Potrauminio streso sutrikimą turintys žmonės gali patirti nuolatinius košmarus, prisiminimus apie traumą, nerimą ir emocinį užsisklendimą.

 

Kaip sumažinti psichikos sutrikimų riziką?

Nors ne visų psichologinių ligų galima išvengti, yra būdų, kaip stiprinti psichikos sveikatą ir sumažinti jų riziką:

• Rūpintis savo emocijomis – kalbėtis apie jausmus, rašyti dienoraštį, išmokti atpažinti ir valdyti stresą.
• Palaikyti sveiką gyvenimo būdą – reguliariai sportuoti, gerai išsimiegoti ir sveikai maitintis.
• Bendrauti su artimaisiais – stiprūs socialiniai ryšiai padeda įveikti iššūkius ir suteikia emocinę paramą.
• Išmokti atsparumo technikų – meditacija, kvėpavimo pratimai ar pozityvus mąstymas gali padėti geriau susidoroti su stresu.
• Kreiptis pagalbos laiku – jeigu pastebite, kad jūsų emocinė būsena blogėja, nebijokite kreiptis į specialistus – psichologus ar psichiatrus.

 

Svarbiausia nebijoti kreiptis pagalbos

Psichologinės ligos atsiranda dėl daugybės veiksnių – genetinių, biologinių, psichologinių ir socialinių. Jos gali turėti rimtų pasekmių žmogaus gyvenimo kokybei, tačiau daugelį jų galima gydyti arba valdyti. Svarbiausia – suprasti, kad psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė, todėl ją reikia puoselėti kasdien. Kuo anksčiau imsimės prevencinių veiksmų, tuo lengviau galėsime išvengti rimtų psichologinių problemų.