Kūrybinis vadovo mąstymas yra vienas iš pagrindinių bruožų, padedančių sėkmingai vadovauti šiuolaikinėse verslo organizacijose. Tradiciniai vadovavimo modeliai, paremti priežasties ir pasekmės ryšiais, dažnai nebetinka norint prisitaikyti prie nuolat kintančios verslo aplinkos.
Vadovai, ieškantys garantuotų rezultatų ir vengiantys rizikos, neretai patenka į spąstus, ir ten jų gebėjimas mąstyti lanksčiai ir pažangiai yra apribotas. Ši situacija pabrėžia poreikį vadovams lavinti kūrybinį mąstymą, taikant menininkams būdingus metodus ir įžvalgas.
Kaip mąsto vadovai ir kaip – menininkai?
Dabartinė verslo praktika dažnai priklauso nuo mokslinio valdymo, kai akcentuojami pagrindiniai veiklos rodikliai ir tikslai. Vadovai mokomi pasikliauti skaičiais ir įprastais valdymo metodais, kad išvengtų nežinomybės. Toks požiūris dažnai atgraso nuo eksperimentavimo ir kūrybinių sprendimų, nes vadovai, prieš imdamiesi naujovių, nori garantijų. Dėl šios priežasties jų gebėjimai atrasti naujų išskirtinių sprendimų dažnai yra apriboti.
O štai meno žmonės mąsto kitaip. Jų mąstymą geriausiai apibrėžia laisvė nuo lūkesčių ir intelektinių apribojimų. Menininkai nesiekia iš karto patenkinti rinkos poreikių, nes kūrybos procesas gali užtrukti ilgai, o rinkos tendencijos – greitai keistis. Jie nesiekia garantijų dėl savo kūrinių sėkmės ir leidžia sau tyrinėti naujas idėjas nekeldami išankstinių reikalavimų. Menininkai, tokie kaip Samuel Beckett, Charles Dickens ir Virginia Woolf, dažnai daug laiko praleisdavo stebėdami aplinką, rinkdami informaciją ir leisdami idėjoms natūraliai susiformuoti. Jie lyg gatvės valytojai susirinkdavo įvairius įspūdžius, ir šie vėliau virsdavo išskirtinėmis kūrybinėmis idėjomis.
Kūrybinis mąstymas ir lyderystė
Menininkų mąstymo procesas turi didelį potencialą ne tik bendrai inovacijoms versle, bet ir vadovavimui. Vadovų sprendimai paveikia įmonės veiklą ir formuoja jos santykį su platesne aplinka, kurioje ji veikia. Norint tapti kūrybingu ir išradingu lyderiu, būtina sugebėti mąstyti netipiškai ir įvairialypiai, kaip tai daro menininkai.
Buvusi verslumo dėstytoja Margaret Heffernan, kurdama mokymo programas, skatino studentus stebėti aplinką, fiksuoti pastebėjimus ir taip lavino jų sugebėjimus labiau pajusti aplinkoje vykstančius dalykus. Panašų metodą taikė ir ekonomistas Andy Haldane. Jis, prieš priimdamas sprendimus dėl palūkanų normų, taip pat stengėsi sugauti esamą aplinkos nuotaiką ir informaciją.
Katedros mąstymo modelis
Stephen Hawking, stebėdamas tokių didžiųjų gotikos katedrų, kaip Velso katedra, statybą, įžvelgė unikalų katedros mąstymo modelį. Šios didingos statybos, prasidėjusios be aiškių architektų planų ir užtrukusios ilgiau, nei gyvena žmogus, puikiai parodė žmonių išradingumą ir kūrybiškumą. Katedros mąstymas reiškia didžiųjų projektų, nuo pat pradžių kupinų nežinomybės, prisiėmimą. Tokie projektai dažnai būna ilgalaikiai ir reikalauja gebėjimo mąstyti plačiau ir nestandartiškai.
Kūrybinis mąstymas vadovaujant: praktiniai žingsniai
Norint pasinaudoti kūrybinio mąstymo teikiamomis galimybėmis, vadovams svarbu atvirai priimti neapibrėžtumą ir riziką. Vadinasi, jie turi būti pasirengę tyrinėti naujas idėjas neturėdami garantijų dėl galutinio rezultato. Vadovai darbuotojams turėtų kurti aplinką, kurioje jie jaustųsi laisvi eksperimentuoti ir teikti naujus pasiūlymus.
Taip pat svarbu ugdyti gebėjimą stebėti ir fiksuoti aplinkos pokyčius. Kaip ir menininkai, vadovai gali išmokti rinkti įvairią informaciją, kad ji padėtų suvokti platesnę rinkos ir socialinę aplinką. Tai leidžia priimti sprendimus, geriau pritaikytus prie esamos situacijos ir ateities tendencijų.
Dar viena iš pagrindinių kūrybinio mąstymo ypatybių yra lankstumas. Vadovai turi būti pasirengę greitai prisitaikyti prie pokyčių ir būti atviri naujoms idėjoms. Tai apima ne tik reagavimą į išorinę aplinką, bet ir gebėjimą adaptuoti savo vadovavimo stilių, kad jis atitiktų skirtingus darbuotojų poreikius ir situacijas. Lankstus vadovas dažnai sugeba įgyvendinti įvairias strategijas ir pritaikyti jas skirtingiems projektams, skatindamas inovatyvų požiūrį komandoje.
Galiausiai katedros mąstymas skatina vadovus siekti ilgalaikių ir nežinomybės kupinų didesnių projektų. Reikia turėti ne tik viziją, bet ir kantrybės, sugebėti matyti tolimą perspektyvą.
Kūrybinis vadovo mąstymas, pagrįstas menininkų metodais ir principais, leidžia įmonėms prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos ir generuoti pažangias idėjas. Tai ne tik pagerina organizacijos veiklą, bet ir padeda sukurti ilgalaikę vertę, grindžiamą išradingumu ir lanksčiu mąstymu.
Autorius Art of Harmony
