Vis dar dažnai girdime frazes: „jis tiesiog gimė laimingas“, „ji natūraliai pozityvi asmenybė“. Atrodo, kad pozityvumas kai kuriems žmonėms yra įgimta savybė – tarsi loterijos bilietas, kurį ne visi gavome.
Tačiau moksliniai tyrimai šią nuostatą paneigia. Šiuolaikinė psichologija kalba vis garsiau: pozityvus mąstymas yra ne likimo dovana, o įgūdis, kurį galima ugdyti kasdieniais pasirinkimais ir sąmoninga praktika.
Šiame straipsnyje pasidalinsime moksliniais įrodymais, kurie atskleidžia, kad pozityvumas – tai raumenys, kuriuos kiekvienas iš mūsų galime treniruoti.
Ką apie pozityvumą sako mokslas?
Pozityvumas – ne prigimtinė savybė, o ugdomas mąstymo tipas
Psichologijos profesorė Carol Dweck iš Stanfordo universiteto išskiria du mąstymo tipus:
- Fiksuotą (angl. Fixed Mindset) – kai žmogus tiki, kad jo savybės ir gebėjimai yra nekintami.
- Augimo (angl. Growth Mindset) – kai žmogus tiki, kad viską galima ugdyti, tobulinti, išmokti.
Pozityvus mąstymas priskiriamas būtent pastarajam – augimo mąstymui. Tai reiškia, kad laimė, optimizmas ir pozityvus požiūris į gyvenimą nėra duotybė nuo gimimo – tai nuolatinio darbo su savimi rezultatas.
Kiek tai priklauso nuo mūsų pačių?
Psichologijos tyrėja dr. Sonja Lyubomirsky iš University of California atliko tyrimą, kuris parodė stulbinančius rezultatus:
- 50 % žmogaus laimės jausmo nulemia genetika.
- 10 % – išorinės aplinkybės (pvz., pinigai, darbas, aplinka).
- Net 40 % – kasdieniai mūsų pasirinkimai, įpročiai ir mąstymas.
Tai reiškia, kad beveik pusė mūsų emocinės būklės yra mūsų pačių rankose.
Kodėl verta ugdyti pozityvų požiūrį?
Mokslininkai iš Harvard Medical School ir Mayo Clinic pateikia įrodymų, kad pozityviai mąstantys žmonės:
- Rečiau serga širdies ligomis;
- Greičiau atsigauna po stresinių situacijų;
- Turi mažesnį nerimo ir depresijos lygį;
- Gyvena vidutiniškai iki 11 % ilgiau (Boston University tyrimas, 2019).
Pozityvumas taip pat tiesiogiai susijęs su gyvenimo kokybe, profesiniu pasitenkinimu ir geresniais santykiais su kitais žmonėmis.
Kaip ugdyti pozityvumą kasdienybėje?
Mokslas patvirtina, kad optimizmas yra lavinamas. Štai trys paprasti, bet labai veiksmingi įpročiai, kurie padės ugdyti pozityvų mąstymą kasdien:
-
Dėkingumo praktika – pastebėti tai, ką jau turi
University of Pennsylvania tyrimai rodo, kad užrašant 3 gerus dienos įvykius, žmogaus emocinė savijauta pagerėja jau po kelių savaičių.
Kaip tai daryti?
- Kiekvieną vakarą skirk 5 minutes ir užrašyk, kas tau gero nutiko tą dieną . Net jei tai tik šilta arbata ar pokalbis su draugu.
Ši praktika moko smegenis ieškoti ne trūkumų, o pilnatvės.
-
Laikas gamtoje – natūralus emocinis „detoksas“
Stanford University tyrimas (2015) įrodė, kad vos 20 minučių pasivaikščiojimas gamtoje sumažina kortizolio – streso hormono – kiekį organizme.
Kodėl tai veikia? Gamta padeda sugrįžti į „čia ir dabar“ būseną. Ji lėtina mintis, ramina kūną ir suteikia emocinį atsigavimą.
Patarimas. Kiekvieną savaitę suplanuok bent vieną ilgesnį pasivaikščiojimą parke, miške ar prie vandens.
-
Mažiau informacinio triukšmo – daugiau vidinės ramybės
Nuolatinis naujienų tikrinimas, socialinių tinklų srautas ir informacinis perteklius stipriai veikia mūsų emocinę sveikatą.
Ką daryti?
- Sąmoningai ribok informacijos vartojimą.
- Vakare palik telefoną kitame kambaryje.
- Skirk laiką „skaitmeninei tylai“.
Tai padės mintims nurimti ir atlaisvins vietą pozityvesniems apmąstymams.
Pozityvumas – tavo pasirinkimas ir atsakomybė
Žinoma, kai kurie žmonės turi natūraliai daugiau linksmumo ar optimizmo genų. Tačiau didžiausia žinia, kurią siunčia šiuolaikinė psichologija – pozityvus požiūris nėra likimo dovana. Tai įgūdis, kurį kiekvienas galime ugdyti.
Ir kaip su bet kokiu įpročiu – kuo daugiau praktikuoji, tuo lengviau tai tampa tavo gyvenimo dalimi.
Nori pradėti jau šiandien?
Štai paprastas planas:
- Užrašyk 3 dalykus, už kuriuos šiandien esi dėkingas.
- Skirk 20 minučių pasivaikščiojimui gamtoje.
- Vieną vakarą skirk ramybei – be telefono, be naujienų.
Autorius Art of Harmony
